Apie mane

Pagalbos kitiems žmonėms kelias man buvo artimas nuo pat mažumės kiek save pamenu. Tačiau tapti psichologe pasirinkau ne iškart. Pirmiausia gyvenimas mane atvedė į muzikantės karjerą. Groti klarnetu pradėjau muzikos mokykloje būdama dešimties metų. Vėliau sekė mokslai konservatorijoje bei LMTA, kur įgyjau magistro laipsnį. Ir galiausiai prasidėjo darbas orkestre. Būdama muzikante išmokau kantrybės, darbštumo, nuoseklumo, ištvermės bei suvokiau, kiek reikia daug pastangų ir darbo, kad galėtum kurti bei perteikti grožį kitiems. Nors ši sritis visada man patiko ir sekėsi, tačiau viduje vis kirbėjo jausmas, jog pilnai savo duotybių neišnaudoju bei nerealizuoju savęs.

Tad dar bakalauro studijų metu šalia įstojau į VU psichologijos bakalaurą. Sekė ilgas savęs ieškojimo ir kūrimo kelias derinant abi karjeros sritis bei vis labiau tvirtinant naujos specialybės įgūdžius. Studijos VU išmokė atsakomybės, kruopštumo, privertė susidurti su savo netobulumu bei suvokti, koks sunkus ir sudėtingas procesas yra pagalba žmogui, kuris patiria psichologinius sunkumus. Jeigu įstojus maniau, jog žinau kaip išspręsti kitų problemas, tai pabaigus supratau, kaip tai sunku ir kiek dar daug turėsiu išmokti, kad savo buvimu galėčiau tikslingai padėti bei nepakenkti.

Tam neįkainojamos patirties suteikė savanorystė Jaunimo linijoje, kurioje per 8 metus ne tik teikiau emocinę paramą, bet ir vedžiau naujų savanorių rengimo mokymus. Ši bendruomenė leido pačiai patirti ir išgyventi, kaip svarbu būti tarp žmonių, kurie supranta ir palaiko. Bei rasti sau tinkamą erdvę atsiskleisti. Jeigu iki tol dažnai jausdavausi "balta" varna. Tai čia pagaliau patyriau, kad galiu būti svarbi ir naudinga bendruomenės narė.

Taip pat kaip specialistę labai praturtino ir užaugino darbas psichiatrijos dienos stacionare, kuriame per 8 metus turėjau galimybę prisiliesti prie itin skaudžių žmonių gyvenimo istorijų bei padėti jiems pamažu lipti iš pačių juodžiausių savo gyvenimo duobių. Neslėpsiu, šita patirtis buvo labai intensyvi bei emociškai užkrauta. Buvo dienų, kai pačiai sunku buvo suvokti, kiek žiaurumo ir neteisybės pasaulyje yra nuo kurio nukenčia žmonės. Kai aprėpti tą skausmą atrodė neįmanoma net man kaip specialistei, o čia priešais sėdi žmogus, kuris tai išgyveno savo kailiu. Tačiau tik dar kartą įsitikinau, kad bendruomenė, profesionali pagalba bei kasdienės žmogaus pastangos gali padėti įveikti net didžiausius sunkumus. Nors negalime pasirinkti visų situacijų, kurios per gyvenimą mus ištiks, tačiau galime rinktis būdus, kuriais su jomis susidorosime.

Na ir galiausiai, mano darbo kryptį apsprendė po ilgų svarstymų pasirinktos podiplominės geštalto psichoterapijos studijos. Jos suteikė įgūdžių nerti nuo paviršiaus - simptomų, pasikartojančių neišpsrendžiamų problemų, užstrigusių būsenų, prie esmės - asmenybės gilumoje užspaustų skausmingų patirčių, kurias išgyvenus pagaliau atsilaisvina energija kurti ir spręsti dabartyje, o ne kentėti užstrigus praeities patyrimuose. Ilgametė asmeninė terapinė patirtis padėjo įveikti savo pačios vidinius barjerus, kurie trukdė gyventi nuo savo norų ir pasirinkimų. O geštalto kryptis parodė, kaip svarbu ratsi sau tinkamą terapijos kryptį bei specialistą, kad jaustumeisi saugus, priimtas bei savimi. Nes tada tikrieji pokyčiai ir prasideda - ne kai save taisai ir remontuoji, o kai pamilsti ir mokaisi save kūrybiškai atskleisti.